Dažnas gali atskirti laukinius gyvūnus iš paveikslėlių, tačiau retai kada tenka sutikti laukinį gyvūną miške. Nepaisant to, tokia mokslo šaka kaip pėdsekystė gali mums padėti atpažinti, kokie gyvūnai gyvena mūsų aplinkoje, nors jų ir nematome. Š. m. gruodžio 2 d. priešmokyklinės „Liūtukų“ grupės ugdytiniai susipažino su pėdsekystės mokslu bei patys turėjo galimybę darželio aplinkoje tyrinėti ir atpažinti rastus pėdsakus.
Interaktyvią veiklą „Liūtukų“ grupės ugdytiniai pradėjo nuo prezentacijos, kurios metu susipažino su pėdsekystės sąvoka bei iš nuotraukų ir muliažų mokėsi atskirti artimoje aplinkoje esančių gyvūnų pėdsakus. Ugdytiniai turėjo progą ir patys tapti jaunaisiais mokslininkais, kurie savo aplinkoje tyrinėja pėdsakus. Su liniuotėmis, padidinamaisiais stiklais ir pėdsakų fiksavimo lapais rankose, jaunieji tyrinėtojai keliavo į darželio kiemą, kurio teritorijoje ieškojo įvairiausių gyvūnų pėdsakų ir bandė juos atpažinti. Radę paukščių, katės, vilko, lapės ir kitus pėdsakus, ugdytiniai matavo pėdsakų dydį, juos skaičiavo bei viską fiksavo lapuose. Grįžę į grupę, „Liūtukai“ spalvino gyvūną, kurio pėdsakus labiausiai patiko atpažinti. Išmaniosios programėlės leido ugdytinių nuspalvintus gyvūnus pamatyti virtualiai ir net su jais pažaisti.
Pėdsekystės užsiėmimas ne tik praturtino vaikų gamtinį raštingumą, bet ir skatino tyrinėjimą, smalsumą ir vaizduotės treniravimą, nes tyrinėjamas gyvūnas buvo nematomas. Pėdsekystės patirtis darželio kieme bei išmaniosios technologijos padėjo vaikams geriau pažinti jų aplinkoje gyvenančius gyvūnus.
Ekologų metodinio būrelio narė psichologė Ingrida Katkutė
