Lapkričio 15 d. „Žemaitukų“ ir „Tauškučių“ grupių vaikai lankėsi Urvikių kultūros centro organizuojamoje edukacijoje „Duonos kelias“. Didžiulė staigmena vaikams – kelionė autobusu.
Urvikių kultūros centre mus pasitiko gaspadorius ir gaspadinė. Jie pagal senas tradicijas pakvietė nusiplauti rankas su vandeniu ir pavaišino duona.
Paskanavę duonos, visi sugužėjo į salę, kurioje šokti kvietė gaspadorius ir jo muzikantai. Pasišokę, pasilinksminę, gerai nusiteikę vaikai kibo į duonelės gaminimo procesą: sudrėkinę vandeniu pirštukus, savitai ir unikaliai formavo duonos kepaliukus, šovė juos į krosnį. Gaspadorius paaiškino: duonelę reikia minkyti tyliai, susikaupus, be pykčio, kad ji būtų minkšta ir skani. Kol duonelė kepė, vaikai susipažino su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Ugdytiniai išmėgino senovinius rakandus, kurie buvo naudojami duonos kepime: rėtis, pjautuvas, spragilai, ližė, gelda, duonkubilis. Gaspadorius įnešė iškeptą duoną ir pasklido jos kvapas. Vaikai su nekantrumu ir džiaugsmu akyse ieškojo savojo duonos kepaliuko.
Edukacinės išvykos metu žilvitukai plėtojo kasdienius gyvenimo įgūdžius, praplėtė žinias apie duonos kelią, o žaisdami lietuvių liaudies ratelius ir žaidimus džiaugėsi puoselėdami žemaičių tarmę.
Susipažinę su ilgu duonos atsiradimo procesu, vaikai suvokė didžiulę jos vertę šiandienos kontekste. Svarbu gerbti ir mylėti ne tik savo draugą, artimą, bet ir kasdienę duonos riekelę ant stalo.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Danguolė Kaminskienė ir Rita Garalienė
