„Kiškučių“ grupės projektas
„Miklūs piršteliai – aiškūs žodeliai“

Tikslas – taisyklingos vaikų kalbos ugdymas.

Uždaviniai:

  • mokyti vaikus taisyklingo kalbos garsų tarimo;
  • mokyti kalbėti taisyklingais žodžiais ir sakiniais;
  • turtinti žodyną, tobulinti kalbos gramatines formas, skatinti kalbos raiškos plėtotę;
  • lavinti erdvinį ir girdimąjį suvokimą, bendrąją ir smulkiąją motoriką;
  • ugdyti vaikų gebėjimą reikšti jausmus, skatinti vaikų kalbinį aktyvumą.

Laukiami rezultatai:

  • tikslesnis kalbos garsų artikuliavimas, aiškesnė ir taisyklingesnė vaikų kalba;
  • geresni vaikų bendrosios, smulkiosios ir artikuliacinės motorikos įgūdžiai;
  • teigiamas vaikų savęs vertinimas, noras pažinti, veikti, bendrauti;
  • tvirtės vaikų kalbiniai įgūdžiai.

Pats reikšmingiausias  ir tinkamiausias laikotarpis vaikų kalbai ugdyti yra ikimokyklinis amžius. Organizuota  veikla turi būti maloni vaikams, o taip pat paremta  vaikų turimomis žiniomis, gebėjimais ir atitikti vaikų kalbos išsilavinimo lygį bei jų poreikius ir interesus. Projekto metu sistemingai turime galimybę lavinti stambiąją motoriką ir smulkiąją motoriką, mankštinti pirštelius, mokytis sistemingai kvėpuoti, atlikti žaidybines artikuliacines mankštas, rolex datejust replica lavinti girdimąjį suvokimą, žaisti kūrybiškus žaidimus, skatinančius vaikų  žodinę raišką, norą pažinti, veikti, kurti ir bendrauti.
Tretieji metai – didelių permainų laikotarpis vaiko gyvenime.  Vystosi vaiko  intelektualiniai procesai, plečiasi socialiniai kontaktai, bendravimui su suaugusiais vartoja artikuliuotą kalbą, įsisavina gimtosios kalbos fonetiką, intensyviai kaupia žodyną. Todėl šiame amžiaus tarpsnyje tėvai ypač daug dėmesio turėtų skirti vaiko kalbos (kalbos supratimo, aktyvaus kalbėjimo, bendravimo) ugdymui, kuris gali nulemti sėkmingą mokymąsi mokykloje.

Statybiniai-konstrukciniai žaidimai

Vaikai pasitelkę įvairią statybinę medžiagą lavino mąstymą, atmintį, vaizduotę, konstrukcinius gebėjimus, plėtojo kūrybiškumą ir kalbinę raišką.

Didaktiniai žaidimai

Žaisdami didaktinius žaidimus ugdytiniai jungė žaidimo ir mokymo(si) elementus, plėtė pažinimo ribas ir kalbinę raišką, lavino kūrybiškumą, įgijo naujos patirties.

Siužetiniai – vaidmeniniai žaidimai

Žaisdami siužetinius – vaidmeninius žaidimus vaikai atvaizdavo išgyventą ar išgalvotą situaciją, atliko pasirinktus vaidmenis. Žaidimo laisvė, vaiko fantazija suteikė galimybę išbandyti save įvairiose situacijose, plėtojo vaikų kalbinę raišką ir bendravimo galimybes.

Žaidimai su gamtine ir kita pasirinkta medžiaga

Žaisdami su gamtine ir kita pasirinkta medžiaga ugdytiniai susipažino su įvairių medžiagų savybėmis, naujomis sąvokomis, tyrinėjo, laisvai kūrė, o kurdami atskleidė turimą patirtį, plėtojo kalbinį žodyną. Į kūrybines veiklas aktyviai įsijungė šeimos nariai: gamino netradicines lėles, kūrė įvairias istorijas, atliko netradicinius kūrybinius-meninius darbelius.

Žodiniai (kalbos) žaidimai

Žodiniai (kalbos) žaidimai lavino vaikų kalbą, mąstymą, logiką, skatino juos kurti, fantazuoti, reikšti mintis.  Pasimokėme kaip reikia nuosekliai ir taisyklingai mankštinti mūsų kalbėjimo aparatą. Vaikai turėjo galimybę pažaisti pirštukų žaidimus, pasimokyti riešo, delno ir pirštų masažo. Žaismingi pratimai ir užduotys padėjo patraukti ir išlaikyti vaikų dėmesį, įsitraukti į įdomias veiklas, kurti savitai ir individualiai. Piešėme pasirinktos pasakos veikėjus, kūrėme trumpus pasakojimus apie juos. Dėliodami korteles su emocijomis ir jausmais, vaikai susipažino ir išmoko įvardinti savo, draugo, mamos nuotaikas, pasakoti apie savo ir kito būseną.

Žaidimai lauke ir eksperimentinė veikla

Atlikdami eksperimentus, tyrinėjimus vaikai susipažino su naujomis sąvokomis, plėtojo  kūrybiškumą, lavino vaizduotę, mankštino pirštukus, lavino stambiąją ir smulkiąją motoriką, patyrė pažinimo džiaugsmą.

Projekto „Miklūs piršteliai – aiškūs žodeliai“ iškeltą tikslą ir uždavinius pasiekti iš dalies pavyko. Projekto metu ,,Kiškučių‘‘ grupės vaikai plėtojo kalbėjimo įgūdžius, ugdė gebėjimą klausytis, pažinti save ir kitus, aktyviai reikšti savo mintis, buvo plėtojamos komunikavimo, pažinimo, emocinė kompetencijos. Smulkiosios motorikos lavinimas teigiamai veikė vaikų plaštakos judesių ir pojūčių lavėjimą,  Sunkiau sekėsi ugdytiniams kalbėti, spalvinti, tai kas susiję su riešo ir pirštukų žaidimais. Projekto metu vyko įvairios veiklos: vaikai atliko pūtimo pratimus, piešė su spalvotu smėliu delniukais, lopetėlės pagalba pilstė smėlį, kūrė įvairias figūrėles bei statinius iš modelino, atliko pirštukų mankštos pratimus su masažiniais kamuoliukais, žaidė įvairius pirštukų žaidimus, meninės veiklos metu kūrė meninius- kūrybinius darbelius. Projektas sutelkė grupės bendruomenę: į veiklas įsitraukė ir tėveliai, kurie namuose kartu su vaikais atliko įvairias užduotėles kalbinei raiškai plėtoti, smulkiai motorikai lavinti: gamino netradicines lėles, apie jas kūrė pasakojimus bei istorijas,  kūrė trispalves juostas ir gėles. Projekto metu ,,Kiškučių“ grupės vaikai patyrė daug džiugių emocijų, tobulėjo kalbiniai gebėjimai.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Rita Garalienė