Pavasario žalumos šventė – Jurginės

Balandžio 23 dieną minima lietuviška pavasario žalumos šventė – Jurginės (Jorė, Jūrė). Toji šventė buvo švenčiama pavasarį, sniegui nuo laukų nutirpus ir upių ledui išėjus. Dar ir dabar galima išgirsti senų žmonių pasakojimus, liudijančius buvusią senovėje Jorės šventę. Pavyzdžiui, kai pavasarį blogi keliai ir orai, žemaičiai sako: „Dabar pats tas Šlapjurgis“. Etnokultūrines tradicijas puoselėjančiame „Žilvičio“ darželyje jos buvo paminėtos gražia liaudiška švente. Aidint linksmai muzikai visa darželio bendruomenė – vaikai, tėveliai, pedagogai – balandžio 21 d. rinkosi į darželio teritorijoje esančiame sode. Čia jų laukė improvizuoti gyvulėliai, Gaspadinė (ikimokyklinio ugdymo mokytoja D. Jankauskienė) ir Gaspadorius (priešmokyklinio ugdymo mokytojas metodininkas A. Paleičikas). Gaspadinė papasakojo susirinkusiems Jurginių papročius, papročius ir tradicijas. Jurginių apeigų papročiai susiję su duonos aukojimu ir ritualiniu valgymu. Pagal papročius duona buvo nešama apie laukus ir užkasama dirvoje. Gaspadorius apėjo tris kartus apie įtaigos daržą ir lysvės kampe užkasė duonos gabalėlį. Po to buvo budinama žemė, garsiai trypiama ir šokami liaudies rateliai. Taip besilinksminant darželio kiemas pakvipo tradiciniu Jurginiu valgiu – piemenėlių taip mėgstama kiaušiniene, todėl visi prie lauko stalų improvizuotuose kiemeliuose susirinko jos paragauti. O jau tos kiaušinienės skanumas buvo neišpasakytas – ypač kai ją skanauji lauke, prisižaidęs ir pasilinksminęs, drauge su visais!