„Šnekučių“ grupės ilgalaikis projektas
„Kitoks penktadienis – mama ir tėtis svečiuose“
(5-6 m. amžiaus vaikai )
Vaikystė yra svarbiausias laikotarpis, nuliamentis kiekvieno žmogaus likimą. Tai laikotarpis, kuris įvertina mumyse pasitikėjimą žmonija, arba atstumia nuo jos. Ikimokyklinis amžius nepaprastai svarbus žmogaus tapsmas. Spartus fizinis augimas, intensyvus, šiuolaikiškas psichinių funkcijų plėtojimasis, daro vaiką jautrų lengvai pažeidžiamą. Kaip tik ikimokykliniame amžiuje susiklosto asmenybės pagrindai, kurie vėliau mažai kinta. Dėl to suaugusiojo žmogaus asmenybės problemų ištakos – jos vaikystėje. Vaikui tinkamai ugdyti reikalingos darnios, doros šeimos rūpestis, meilė ir supratimas.
Tėvai ir pedagogai yra lygiaverčiais partneriai, kurių pastangomis tobulinamas vaikų ugdymas. Dvi suaugusiųjų žmonių grupės (tėvai ir pedagogai) turi nuolat tobulinti vaikų ugdymo metodus tarpusavyje bendraudami ir bendradarbiaudami.
Projekto tikslas – plėtoti ugdytinių socialinę kompetenciją, palaikant ir skatinant vaiko natūralų domėjimąsi suaugusiais, padėti suvokti savo vietą šeimoje, tėvų profesinės veiklos nauda šeimai ir reikalingumu domėtis kita socialine aplinka.
Projekto uždaviniai – ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, padėti pajusti sėkmę.
· Skatinti tėvų dalyvavimą ugdomojoje veikloje, suteikiant vaikams paramą ir palaikymą;
· Skatinti vaikus atlikti vaidmenis aktyviai dalyvaujant tėvams;
· Kurti artimus ir šiltus šeimos narių tarpusavio santykius.
Svečiuose Jokūbo mama Laima
Grožio suvokimas prasideda jau vaikystėje. Kai pabandom pirmąjį mamos šešėlį, pasipurškiam pirmaisiais saldžiais kvepalais, susiraitome pirmąją plaukų sruogą… Tai moteriškumas, ateinantis su prigimtimi, kiekviena moteris ir mergaitė visais laikais mėgo puoštis, užsidėti gražią pūstą suknutę ir pasijusti stebuklinga fėja ar princese.
Jokūbo mamaytė Laima pasakojo vaikams apie savo profesiją – ji dirba grožio srityje, kuria makiažus moterims. Vaikai domėjosi atsineštu lagaminėliu, kuriame buvo galybė įvariaspalvių dažų ir šepetėlių. Mergaitės nekantravo išbandyti lūpų dažus, skaistalus, o berniuki įdėmiai apžiūrinėjo kokie gi čia paslaptingi šepetėliai.
„Noriu pasakyti, kad niekad nedrauskime vaikams svajoti, pasirinkti, kuom jis-ji nori būti.NĖRA nereikalingos-prastos, vyriškos ar moteriškos profesijos! Skatinkim vaikus būti tuom kuom nori būti ir atskleisti tame savo TALENTĄ.“ – Laima
Svečiuose sporto klube pas Luknės tėtį
Sporto klube turbūt daugelis vaikų buvo pirmą kartą. tai jau kaip laukė ir klausė kaip čia bus ar autobusas mus veš, ar pėstute eisim, kiek čia ta kelionė truks, juk nuėjus dar ir pareiti reiks .
1. Prieš rimtą sportą būtina padaryti apšilimą.
2. Pirmą kartą atėjus nepersistengti.
3. Po sporto išgerti sveikuolišką kokteilį, kad atgautum jėgas.
Tai tokį instruktažą pravedė mums Luknės tėtis. Taigi …atėjom nusiteikę rimtai, klausėmės atidžiai ką ir kaip daryti. Pradėjome nuo apšilimo, pamankštinome kojytes, rankytes, pečius. Treneris parodė mums ir labai įmantrių judesiukų: pavirtom į vikšriukus, beždžionėles, drugelius . Net ir stalą bandėm pavaizduoti o paskui jau leido vaikams patiems susipažinti su sporto įranga. Tai Amelija su Adomu boksą išbandė, mergaitės pakabinamus diržus – bandė savo ištvermę. Lukas ir Neilas labai norėjo tapti sunkumų kilnotojais, aišku, pagal savo svorio kategoriją 🙂 Sportas – dalykas geras, labai ačiū už kvietimą, dar metelius pasportuosim darželyje ir tada jau bandysim užkariauti pasaulį.
Svečiuose Estrėjos mama Ernesta
– O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo…štai šitaip prasidėjo mūsų rytas desertu! Kokia puiki dienos pradžia Estrėjos mamytė Ernesta mus vaišino ledais, ne bet kokiais, pačių vaikų pagardintais. Visų pirma, reikia paserviruoti stalą, paskui lėkštutes…šokoladu, karamele…visaip sukiojom ir marginom, o paskui jau rimtas procesas: įsidėti tiek ledų, kiek esi tikras, kad galėsi suvalgyti. Ir meninė dalis: braškės, šilauogės, avietės …o kur dar pabarstukai …buvo vauv! Mūsų vaikai virto konditeriais, o grupė – tikrų tikriausia kavine.
Penktadienis su Adomo mama Simona
– Esu buvusi gal 3 kartus kirpykloje, ten mane sušukavo, pakirpo galiukus, be progos, šiaip buvau – kirpėjos Simonos šukuojama pasakojo Edilija. O kaip spindėjo vaikų akys, kai Adomo mamytė pradėjo rodyti kiek visokių dalykėlių naudoja savo darbe… kiek skirtingų šukų, šepečių, purkštukų ir žinoma, dažų…
Pusė grupės panoro tapti stilistais, šukuosenų formuotojais. Ir garbanoti plaukai, ir įmantriai supinti plaukai, ir visa spalvų paletė ant galvos… bet čia jau pagal kiekvieno skonį. Jei nori tik rožinės – kirpėja tikrai išpildys tokį norą susipažinę su darbo ypatumais, bent trumpam patapome ir mes kirpėjais, mergaitėms yprasta šukuoti plaukus sau ar lėlėms, bet labiausiai stebino berniukų susidomėjimas, labai atsakingai buvo sušukuoti visi plaukų manekenai ir grupėje esančios lėlės.
Neilo mamos pamokėlė „Gipso paveikslėlis“
Sulaukėme svečiuose Neilo mamytės Mildos Ji mokosi apdailininkės profesijos. Tai labai kruopštus darbas, reikalaujantis kantrybės. Vaikams atnešė jau paruoštas gipso plokšteles – naudodami trafaretus ir tepdami ploną sluoksnį gipso vaikai kūrė paveikslėlius. Užduotis nelengva – išsirinkti paveikslėlį, o kiek jų daug, paskui jau kūrybinis procesas….ir laukimas, kada bus galima paliesti. Paveikslėliu galima pasipuošti savo kambarį, panaudoti kaip puodelio padėkliuką…ar padovanoti brangiausiam žmogui mums labai smagu sulaukti svečių.
Mokomės stalo serviravimo paslapčių su Eivilės mama
O kaip vaikai laukia tėvų… Eivilė jau kelintą dieną kalba: – Indre, ar tu žinai, ateis mano Mama! – O ką ji papasakos – klausiu. Ji neša maistą – tvirtai pasako Eivilė, o akys blizga… kada gi ta mama ateis. Eivilės mama padavėja-barmenė. Parodė vaikams kaip teisingai serviruojamas stalas, ohoooo kiek išmanyti reikia, kad tarp įrankių gausos nesusimaišyti.
Ilga šakutė, trumpa šakutė…arčiau lėkštės, toliau lėkštės, čia pasirodo visas mokslas –stalo etiketas, kurį reikėtų žinoti kiekvienam. Visi norėjo būti pagalbininkais – ir vis klausė –ar gerai tas stalas serviruojamas, juk ir namuose norėsime tėveliams padėti per šventes o kai jau pasipuošėme …tai ir pasivaišinome. Pasirodo, Monika moka pagaminti galybę kokteilių – vieną jų suplakė ir ,,šnekučiams“ – taip ir pavadinome ,,Šnekučių kokteilis“. Kadangi mūsų grupė virto restoranu, tai gražiausiomis servetėlėmis pasiserviravome, šiaudeliais puodelius papuošėme ir kokteilį norėjome kartoti ne kartą.
