Viktorina „Liečiu – matau“

Tiflopedagogė Birutė Skurvydienė  balandžio 27 d. organizavo viktoriną „Liečiu – matau“ vyresniosios grupės ugdytiniams „Žiniukams“. Į renginį atskubėjo ir netikėtas svečias Gudrutis (mokytoja D. Jankauskienė). Jis papasakojo vaikams, kad ryte pašto dėžutėje rado laišką su kvietimu dalyvauti šiame renginyje. Susipažinę ir atlikę akių mankštą, ugdytiniai pasiskirstė į Linksmučių ir Smalsučių komandas. Pasipuošę nuotaikingomis emblemomis, jie įminė mįslęs, atsakinėjo į tiflopedagogės pateiktus klausimus: ką reiškia žodis viktorina, kaip neregiai ir silpnaregiai geba pažintį daiktus, supančią aplinką ir kt.?

Gerų emocijų vaikams suteikė praktinės užduotys. Užrištomis akimis vaikai atpažino daržoves, piešė veidukus, skaičiavo sagas, pasislėpusias namelyje, dėliojo kamuoliukus į įdubas. Išgirdę muziką jie turėjo improvizuoti judesius, o nutilus jai – tapti nejudančiomis ,,skulptūromis“. Mokytojai Ilonai ir Gudručiui reikėjo atspėti, kas slepiasi nepermatomuose maišeliuose. Tiflopedagogė Birutė ir mokytoja Danutė taip pat lenktyniavo. Jos užmerktomis akimis piešė gėles.

Viktorinos metu ugdytiniai susipažino su prietaisu, kurį naudoja neregiai ir silpnaregiai. Tai mažas „aparačiukas“, kuris supypsi, kai į stiklinę ar puodelį įpilama pakankamai skysčio. Vaikai galėjo užsidėti ir keistus akinius, kurių vienas stiklas mėlynas, o kitas raudonas. Per juos žiūrėti buvo labai smalsu, nes viena aplinkos pusė matėsi raudonos spalvos, o kita mėlynos. Viktorinos pabaigoje ugdytinių laukė siurprizas – paroda. Jie pamatė įvairių darbelių, skirtų akliesiems ir silpnaregiams. Su jais susipažino ne tik matydami akimis, bet ir lytėjimo pagalba. Tiflopedagogė dėkojo išradingosioms mokytojoms Danutei ir Ilonai, socialinei pedagogei Sandrai, ugdytinei Gustei už padarytų darbų parodą, o visiems grupės vaikams – už aktyvumą, gerą nuotaiką. Svečias Gudrutis išvykdamas įteikė vaikams dovanėlę – žaidimą. Ilgai netilo vaikų šurmulys, diskusijos, nes buvo apie ką pamąstyti…