Užgavėnės – žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, kuri švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data.
Vasario 13 d. visi susirinkome į Užgavėnių šventę Žilvičio kieme. Kaukėtus persirengėlius pasitiko tradiciniai šventės personažai: Gaspadinė (ikimokyklinio ugdymo mokytoja R. Garalienė), Daktaras (priešmokyklinio ugdymo mokytoja I. Juodienė), Ožys (ikimokyklinio ugdymo mokytojos padėjėja A. Rušinienė), Čigonės (ikimokyklinio ugdymo mokytojos D. Jankauskienė ir G. Venclovienė), Lašininis (ikimokyklinio ugdymo mokytoja D. Kaminskienė) ir Kanapinis (priešmokyklinio ugdymo mokytojas A. Paleičikas). Gaspadinė visiems linkėjo ne tik skaniai ir sočiai pavalgyti blynų, bet ir garsiai ir triukšmingai šėliojant išvaryti žiemą iš kiemo su trenksmu. Oželis pabarstė žemę pelenais, kad būtų geras derlius. Jis priminė, kad po Užgavėnių prasideda Pelenų diena.
Didelio susidomėjimo sulaukė Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis – pavasarį, atgimimą, naują gyvybę. Tradiciškai Kanapinis nugalėjo Lašininį ir pakvietė visus atsisveikinti su žiema. Morės išlydėjimą ir žiemos išvarymą lydėjo vaikų šūksniai „Žėima, žėima biek iš kėima“. Šūkavimais ir grojimas barškalais, taip išvaromas susikaupęs blogis ir įkyrėjusi žiema.
Populiariausias Užgavėnių patiekalas – blynai, kurie simbolizuoja vis ryškiau šviečiančią ir šildančią saulę. Gaspadinė kvietė visus vaišintis blynais, nes per Užgavėnes nevalia dirbti. Buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų“.
Tautodailininkas Algerdas Česnauskas pakvietė įstaigos bendruomenės narius, ugdytinius ir jų tėvelius į meninių darbų „Ličynų“ parodą. Parodos tikslas – supažindinti su Užgavėnių kaukių įvairove ir jų gaminimo būdais. Ugdytiniai parodos metu galėjo net tik pažiūrėti, bet ir drožinėti, susipažinti su liaudies menu.
Etnokultūros kūrybinė grupė
