Kai pražysta pačios gražiausios pievų gėlės, kai diena būna labai ilga, o naktys – trumpos, ateina Joninės, dar kitaip vadinama Rasos šventė. Neaplenkė ji ir mūsų darželio. Nuo pat ryto įstaigoje vyravo šventinė nuotaika: aikštelėse vaikai pynė vainikus iš lauko gėlių, paslapčia buvo pinami ąžuolo lapų vainikai įstaigos Jonams, Janinoms, Rasoms. Pasipuošę margaspalviais gėlių vainikais po pietų vaikai rinkosi darželio kieme, kur jų jau laukė dvi gerosios Laumės (ikimokyklinio ugdymo mokytoja D. Jankauskienė ir muzikos pedagogė D. Gedvilienė). Dainomis, žaidimais – rateliais buvo pagerbta Saulė, Rasa, Žolynai, menamos mįsles. Saulės ir Mėnulio komandos varžėsi virvės traukimo rungtyje ir, kaip visada, nugalėjo draugystė. Laumės papasakojo sakmę apie paparčio žiedą ir iš kur atsirado Jono vardo diena. Buvo pagerbtas įstaigą lankantis Jonukas, darbuotojos Janinos ir Rasos. Jiems buvo uždėti ąžuolo vainikai. Po šventės visi bėgo ieškoti deimantinės Laumės ašaros – paparčio žiedo.
